III. Lyginamoji vaizdinė XIII a. pab. skydo ir kalavijo manuskripto I.33 arba Tower Fechtbuch gardų ir technikų analizė

III dalis. Versta iš http://www.thearma.org, Autorius Brian Hunt

Obssesio arba kontratakos I.33 traktate.

Obssesio arba kontr-atakos yra kontr-stovėsenos aukščiau aptartoms stovėsenoms. Jos yra naudojamo kaip priešingos stovėsenos ar gynyba apsiginti arba sutrukdyti išpildyti stovėseną. Tai yra geriausias būdas atakuoti tam tikras stovėsenas ir jų panaudojimas yra parodytas įvairiuose epizoduose I.33 traktate. Įdomu, kad įprastos stovėsenos gali tapti obssesio, pavyzdžiui pirmoji gali tapti priešinga stovėsena pirmajai stovėsenai. Kontr-stovėsenos yra tokios.

Halpschilt (pusė skydo – pirmoji kontrataka arba nukreipimas) – Šioje obssesio abi rankos yra ištiestos, šiek tiek sulenktos per alkūnę, plaštakos laikomos šiek tiek žemiau nei pečiai, panašiai ties viršutine krūtinės dalimi. Mažasis skydas nukreiptas į išorę arba į kairę pusę, o kairė ir dešinė rankos yra sudėtos viena labai arti kitos taip, kad mažasis skydas dengtų dešinę ranką. Mažasis skydas gali likti kairėje pusėje arba pereiti į dešinę pusę ties riešu sukryžiuojant kairę ranką virš arba žemiau dešinės plaštakos, taip kad mažasis skydas būtų nukreiptas į vidų arba dešinę pusę. Priekyje gali būti arba kairė, arba dešinė, tačiau natūraliausiai stovėsena yra kaire koja priekyje ypač prieš pirmąją stovėseną, nes leidžia ginti dešinę kūno pusę, naudojant praeinantį žingsnelį dešine koja į priekį arba atgal. Ši kontrataka arba kontrstovėsena yra panaši į Lichtenauerio dvirankio kalavijo stovėseną pflug ir stovėsenos variantą iš tokių autorių kaip Talhofferis, Wilhalmas arba Mairis, darbų.

Halpschilt
Halpschilt
pflug
Phlug

Langort (ilgas smaigalys) – žr. aukščiau. Langort dažnai matomas tiek kaip obsessio , tiek kaip ir stovėsena. Įprastinis langort yra paprastai nurodomas kaip septintoji stovėsena, o kiti variantas yra vadinami kontratakomis. Vis dėlto, net ir įprastinis langort yra naudojamas kaip kontrataka. (Žr. langort stovėsenų skiltyje). Įprastinis langort yra panašus į vokiško dvirankio kalavijo stovėseną, vadinamą Alber.

langort
Langort
Alber
Alber

Krucke (kablys arba lazda) –  Krucke vadinama reta kontrataka, kurią naudoja tik kunigas arba jo klientai, nors ji labai primena vieną iš dviejų vokiško dvirankio kalavijo  Schranckhut  stovėsenos formų ir taip pat yra parodyta Talhofferio darbe, nors šis konkrečiai taip tos stovėsenos nevadina. Schrankhut formoje kalavijas yra laikomas mažojo skydo viduje, o ne išorėje. Šis nukreipimas yra labai stipri pozicija apsisaugoti nuo smūgių iš visų pusių. Jis yra atliekamas laikant rankas ištiesus priekyje savęs, kai plaštakos yra šiek tiek žemiau nei akių lygis. Mažasis skydas yra laikomas priekiu į išorę arba kairę pusę, kalavijas yra laikomas taip, kad dešinės rankos krumpliai būtų nusukti nuo savęs, o kalavijo smaigalys būtų nukreiptas tiesiai žemyn. Abi rankos yra laikomas viena šalia kitos, o mažasis skydas gali suktis ir kryžiuotis virš dešinio riešo, priekiu į išorę arba dešinę pusę, kad galėtų apginti kalavijo ranką dešinėje pusėje, arba sugrįžti į pradinę poziciją, jei reikia ginti kalavijo ranką iš kairės. Jei Krucke yra naudojamas uždaryti atsidengimus iš dešinės pusės, tada kairė koja yra priekyje. Jei Krucke yra naudojamas uždaryti atsidengimus iš kairės pusės, tada dešinė koja yra priekyje. Iš šios pozicijos galima kontratakuoti smūgį naudojant dūrį į priekį su prasisukimu, kuomet dešinysis riešas sukasi pagal laikrodžio rodyklę tam, kad kalavijo smaigalys atsidurtų priekyje.  Arba pakeliant abi rankas ir staigiai duriant smaigaliu žemyn, atliekant nusileidžiantį dūrį. Iš čia taip pat galima atlikti kirtį iš po rankos arba virš rankos. Hansas Talhofferis taip pat vaizduoja šią stovėseną, tačiau nepriskiria jai jokio pavadinimo, taigi šiame straipsnyje aš vėl pasirinkau Schrankhut pavadinimą.

Krucke
Krucke
Schrankhut
Schrankhut

Schutzin – (dangtis) – Tai ne tiek statiška stovėsena, kiek poziciją, per kuria yra judama. Keletas lengvų būdų, kaip pasitiek šią pereinamąją poziciją yra iš Langort pakeliant jį į viršų arba iš antrosios stovėsenos kertant per šią poziciją. Ji vaizduojama abejomis rankomis ištiestomis į priekį, lyg tai būtų įpusėjus kirčiui, dešinė ranka yra sukryžiuota su skydo ranka, kuomet skydas yra dešinės rankos išorėje, o jo priekis yra nukreiptas į dešinę pusę. Dešinė koja yra priekyje, ir tai turbūt yra praeinančio žingsnelio rezultatas. I.33 sakoma, kad kiekviena stovėsena turi „dangtį“. Įdomu, kad ši pozicija yra panaši į Andreso Lignitzerio Zweien Schilten (suporuoti skydai) ir gali būti ochs forma, kuri yra panaši į viršutinę kabančią stovėseną Lichtenauerio vokiško dvirankio kalavijo tradicijoje.

Schutzin
Schutzin
jautis1
Jautis
jautis3
Jautis

Keletas įprastinių atakų I.33 traktate

Kadangi dauguma meno ar kitų traktatų paveikslėlių vaizduoja technikos atlikimo veiksmą, kilo gera mintis palyginimo tikslams parodyti keletą pamatinių I.33 atakų.

Schiltslach (smūgis skydu) – Tai yra viena iš pagrindinių pamatinių I.33 atakų. Ji yra atliekama po susikabinimo ir yra naudojama visame manuskripte. Jos metu yra išeinama iš susikabinimo arba yra atliekamas antrinis susikabinimas bei priešininko rankų spaudimas arba smūgiavimas skydu tam, kad jas surakinti, o tada užbaigiamas smūgis kalaviju. Smūgis kalaviju gali būti atliekamas ilgąja geležte arba trumpąja. Tai gali būti pjūvis aukštyn arba žemyn. I.33 detaliai nenurodo, bet paveikslėliuose galima matyti kylantis smūgis ilgąja geležte į kunigo galvą arba besileidžiantis smūgis trumpąja geležte. Jis taip pat yra iliustruojamas keliuose kitų vokiškų manuskriptų, nors ten jis nėra įvardijamas kaip smūgis skydu.

schiltschlach

Stichslach (smūgis dūriu) – dar viena įprasta I.33 ataka. Ji yra dažnai atliekama iš pusės skydo pereinant į ilgąjį smaigalį ir žengiant link priešininko. Dūris yra atliekamas kartu su smūgiu skydu. Reiktų pastebėti, kad Stichslach yra kitokia technika nei tiesiog stich arba dūris, kuris irgi yra įprastinė I.33 ataka.

stichschlach

Durchtritt (pražengimas) – tai dar viena I.33 ataka. Apie ją kalbama 17-ame lape. Ten sakoma spausti kalaviją žemyn ir „pražengti“, visą tai palydint smūgiu arba iš dešinės arba iš kairės pusės. 18-o lapo viršuje rodomas rezultatas, kuris atrodo kaip smūgis į kunigo rankas. Atrodo, kad tai yra panašu į vokiško dvirankio kalavijo techniką, žinomą kaip Durchlauffen (prabėgimas), kuri leidžia prisiartinti prie priešininko, kuomet jo rankos yra iškeltos aukštai, lygiai taip pat kaip yra 17 lapo apačioje, pralendant po rankomis. Jei jo rankos yra žemai, vietoj to, galima jas sugriebti, kaip tai yra rodo kitoje atakoje.

Durchtritt

 

 

 

 

 

 

 

 

Priešininko sugriebimas – Iš sukibimo, jei priešininko rankos yra žemai, galima sugriebti arba sučiupti priešininką, apvejant priešininko rankas savo dešine arba kaire ranka. I.33 yra nurodyti du geri to pavyzdžiai. Reikia būti atsargiam, nes vienam ar kitam priešininkui sučiupus kitą gali išsirutulioti imtynės ir galima likti be ginklo, kuomet priešininkas gali jį išsaugoti.

 sugriebimas2 sugriebimas1

I dalis

II dalis

Reklama
Paskelbta temoje dvirankis kalavijas, I.33, istorija, istorinis fechtavimas, kalavijo menas, Lichtenauer, Liutger, Skydas ir kalavijas, Tower Fechtbuch, Valpurgis fechtbuch, šaltiniai | Komentarų: 1

II. Lyginamoji vaizdinė XIII a. pab. skydo ir kalavijo manuskripto I.33 arba Tower Fechtbuch gardų ir technikų analizė

II dalis. Versta iš http://www.thearma.org, Autorius Brian Hunt

Custodia  I.33 (Stovėsenos/Gardos)

Custodia, arba stovėsenos, yra pradinės pozicijos iš kurių pradeda pulti priešą. I.33 yra 7 pagrindinės stovėsenos ir keletas antrinių. Stovėsenose rodoma, kaip kunigas ir mokinys stovi ant pėdos padikaulių, pasilenkę į priekį, siekdami apsaugoti gyvybinius organus ir priekinę koją. Kovodamas pereinama iš vienos stovėsenos į kitą, tuo pačiu metu tai artėjant prie priešininko, tai tolstant nuo jo ar judant aplink. Pasilikti vienoje stovėsenoje ilgą nėra gera mintis. Stovėsenos yra tokios.

Pirmoji stovėsena – kuri yra dar vadinama sub brachia arba „iš po rankos.“ Ji vaizduojama dešine ranka pakišta po kairės (arba skydo rankos) pažastimi, mažasis skydas laikomas arti uždengdamas dešinę ranką ir pasuktas priekiu į priekį arba į kairę. Kalavijas nukreiptas smaigaliu už kūno, smaigalys nuleistas kampu žemyn. Šioje stovėsenoje ar gardoje greičiausiai dešinė koja buvo priekyje, nors įvairiuose meno kūriniuose kartais vaizduojama ir kairė koja priekyje. Ši stovėsena yra panaši į vokiško ilgojo kalavijo Nebenhut  arba „Artimą gardą“, kai šis yra laikomas kairėje pusėje. Achilas Morozzo taip pat turi gardą pavadinimu Guardia di sotto il braccio  arba „porankinė garda“. Ši garda taip pat vaizduojama ir keleto kitų vokiečių meistrų, tokių kaip Talhofferis, Mairas ir Jorgas Wilhalmas, tačiau tiksliai tokiu pavadinimu jau nebeidentifikuojama.

1_stov
Pirma stovėsena

Antra stovėsena – I.33 kalba, kad antroji stovėsena buvo pradedama nuo dešinio peties. Mažasis skydas laikomas tiesiai nuo kairio peties ir pasuktas į priekį. Kalavijas laikomas virš dešinio peties, kalavijas smaigaliu pasuktas atgal ir gali būti laikomas horizontaliai ar kampu aukštyn arba žemyn, dešinės rankos krumpliai ir ilgoji kalavijo geležtė nukreipta į dangų. Ši stovėsena buvo natūraliai atliekama su kaire koja priekyje. Paveikslėlis pirmoje lentelėje rodo, kad kalavijas nedaug nukreiptas žemyn. Ši stovėsena panaši į Liechtenauerio ilgojo kalavijo gardą Vom Tag, kai kalavijas laikomas prie dešiniojo peties, o Joachimo Mayerio taip pat buvo vadinama zornhut  arba „pykčio garda“.

2_stovzornhut

Antra stovėsena                                              Vom Tag arba Zornhut  

Trečia stovėsena – I.33 kalba, kad ši stovėsena buvo pradedama nuo kairio peties. Dešinė ranka yra sukryžiuota virš kairės rankos, kalavijas yra pasukamas smaigaliu atgal ir šiek tiek į viršų, o dešinės rankos krumpliai ir ilgoji kalavijo geležtė pasukta į dangų. Mažasis skydas pasuktas priekiu į išorę arba į kairę, o kairė ranka yra ištiesta tiesiai nuo peties, alkūnė gali būti šiek tiek sulenkta. Ši stovėsena natūraliai atliekama dešine koja priekyje. Ši stovėsena taip pat gali būti laikoma panašia į Liechtenauerio ilgojo kalavijo gardą vom tag , kai kalavijas laikomas prie kairiojo peties. Trečia stovėsena taip pat gali būti laikoma panašia į Achilo Marozzo Guardia di Sopra il Braccio arba garda virš rankos ir dėl to gali būti pirmosios stovėsenos variacija, kuri yra galutine pozicija, kertant virš mažojo skydo vietoj to, kad kirsti po juo ir užbaigiama trečiąja stovėsena, o ne pirmąja.

3_stov

Trečia stovėsena

des_zornhut

Trečia stovėsena arba dešinysis Vom Tag

Ketvirta stovėsena – I.33 kalba, kad ši stovėsena buvo pradedama virš galvos. Ši stovėsena yra panaši į antrąją stovėseną, tačiau kalavijas yra laikomas ne virš peties, o virš galvos. Kalavijas yra laikomas virš galvos ir nukreiptas smaigaliu atgal, jis gali būti horizontalus arba pakreiptas kampu aukštyn arba žemyn, o dešinės rankos krumpliai ir ilgoji kalavijo geležtė nukreipta į viršų. Šioje stovėsenoje bet kuri koja gali būti priekyje, nors atrodo, kad dažniau priekyje būdavo dešinė. Ji leidžia kirsti galingą smūgį žemyn iš kairės į dešinę ( zornhau), kai tai yra daroma praeinančiu žingsneliu. Kai kairė koja yra priekyje, skydas yra laikomas arčiau kūno, kad būtų galima smūgiuoti nepatraukiant skydo atgal. Ši stovėsena panaši į Liechtenauerio ilgojo kalavijo gardą Vom Tag arba „stogas“. Ji taip pat panaši į Achilo Morozzo Guardia di Testa  arba „galvos garda“.

4_stov
Ketvirta stovėsena

Penkta stovėsena – I.33 pirmoje lentelėje kalbama, kad ši stovėsena buvo pradedama nuo dešinio šono, bet iliustracija yra antrojo lentelėje. Tai atvira stovėsena; vienintelė I.33, ne taip kaip Talhofferio, kurio traktatas yra pilnas atvirų stovėsenų su skydu. Mažasis skydas laikomas tiesiai prieš kūną, o kairė ranka yra ištiesta tiesiai nuo kairio peties, skydas pasuktas priekiu į išorę arba į kairę. Kalavijas yra laikomas žemai šalia arba kiek už dešinės kojos, o dešinė ranka yra tiesi arba kiek sulenkta. Kalavijas nukreiptas žemyn nedideliu kampu, o dešinės rankos krumpliai ir ilgoji geležtė yra nukreipti žemyn. Ši stovėsena yra panaši į Liechtenauerio ilgojo kalavijo  Nebenhut  arba „Artimą gardą“, kai šis yra laikomas dešinėje pusėje. Ji yra lygiai tokia pati kaip Achilo Morozzo kalavijo ir skydo „Ilgos uodegos“ garda arba Coda longa e distesa. Talhoferris rodo kitokią šios stovėsenos formą, kurioje smaigalys yra nukreiptas į priekį, o ne atgal kaip I.33. Nors jis 1467 m. manuskripte pažymi, kad ši stovėsena yra viena iš dviejų atvirų stovėsenų ir nevartoja žodžio Nebenhut, nors aš pats pavadinau kelis jo gardų paveikslėlius specifiniais vardais vien dėl to, kad galėčiau lyginti su I.33. Marozzo taip pat turi „Ilgos uodegos“ variaciją, kurioje kalavijas laikomas smaigaliu ne atgal, o į priekį ir pavadiną ją Coda longa e larga. Abi Coda longa e larga ir Coda longa e distessa stovėsenos gali būti kaire arba dešine koja priekyje.

5_stov

Penkta stovėsena

nebenhut

Nebenhut

Coda_longa
Coda Longa e Distesa

Šešta stovėsena – I.33 pirmoje lentelėje kalbama, kad 6-oji stovėsena buvo pradedama nuo krūtinės, bet iliustracija yra antrojo lentelėje. Ši stovėsena skiriasi nuo pirmųjų penkių, bet yra panaši į 7-ąją stovėseną, arba langort, nes kalavijas yra nukreiptas smaigaliu į priekį, o ne atgal. Kairė ranka laiko skydą ištiesta tiesiai nuo kairio peties, skydas nukreiptas plokštuma į priekį. Dešinė ranka yra sulenkta taip, kad alkūnė būtų nukreipta atgal, kalavijas yra laikomas horizontaliai, smaigaliu į priekį, dešinė ranka yra ties dešiniu krūtinės raumenimi, o krumpliai ir ilgoji kalavijo geležtė nukreipti į apačią. Ši stovėsena atrodo natūraliausiai su kaire koja priekyje, nors I.33 paveikslėlyje ji atrodo yra vaizduojama su dešine koja priekyje. Taip atrodo dėl nugaros išlinkio ir dėl atsikišusių klubų. Ši stovėsena iš I.33 gardų yra artimiausia įprastinei vokiškai Ochs arba „Jaučio“ stovėsenai, bet laikoma daug žemiau. Vis dėlto, ji taip pat turi daug panašumų su Bolonietiška Cinghiale  arba „Laukinio šerno“ garda, skirtumas toks, kad 6-oji yra laikoma prie krūtinės, o „Laukinis šernas“ – daugiau prie klubo.

6_stov

Šešta stovėsena

Lauk_sern

Laukinis šernas

jautis1

Jautis

jautis2

Jautis

Langort (septintoji stovėsena arba ilgasis smaigalys) – I.33 pirmoje lentelėje sakoma, kad paskutinė stovėsena yra  Langort, bet vaizduojama ji antroje lentelėje. Šioje stovėsenoje kalavijas taip pat nukreiptas į priekį. Tačiau yra keletas jos atmainų. Yra įprastinis langort, „vidurinis“ arba „ištęstasis“  langort, „viršutinis“ langort ir galiausiai specialioji kunigo garda, taip pat žinoma kaip langort.

Įprastinis langort, rodomas antrojoje lentelėje yra atliekamas su ištiesta kaire ranka, kuri yra šiek tiek pakreipta žemyn, maždaug 45 laipsnių kampu į žemę, o mažasis skydas pasuktas į išorę arba į kairę. Dešinė ranka taip pat tiesi ir ištiesta žemyn maždaug 45 laipsnių kampu į žemę, o kalavijas yra nukreiptas smaigaliu į priekį tiesia linija nuo dešinės rankos link žemės su dešinės rankos krumpliais ir ilgąją geležte pasukta žemyn.

„Vidurinis” arba „ištęstas“ langort  yra su abejomis rankomis ištiestomis į priekį, tiesiai nuo kūno pečių lygyje. Mažąjį skydą galima laikyti bet kurioje dešinės rankos pusėje, priklausomai nuo to, iš kurios pusės gali būti grasinama. Bet kuri koja gali būti priekyje, bet žemiau parodytos stovėsenos versijoje kairė koja yra priekyje. Tokia pozicija leidžia gerai užbaigti dūriu.

Aukštesnysis langort yra atliekamas abi rankas ištiesus prieš save. Panašiai kaip „ištęstame“ langort, tačiau čia rankos yra iškeltos aukščiau už pečius taip, kad rankos ir kalavijo smaigalys būtų nukreiptos į viršų tam tikru kampu. Mažasis skydas yra laikomas kairėje dešinės rankos pusėje, o žemiau esančiame paveikslėlyje dešinė koja yra priekyje.

„Specialus kunigo Langort“ yra panašus į pirmąją stovėseną, tačiau kalavijas nėra laikomas po kaire ranka, atliekamas laikant kalaviją dešinėje pusėje smaigaliu žemyn. Specialusis langort yra panašus į Weschel arba „Pasikeitimo“ stovėsenos iš Lichtenauerio vokiškojo dvirankio kalavijo tradicijos, kuri yra tiesiog galutinis taškas atliekant zornhaw arba „keršto smūgį“. Specialaus langort kalavijas gali būti laikomas panašiai kaip rapyra yra laikoma pirmojo skirsnio pirmame paveikslėlyje 1570-ųjų metų Joachimo Meyerio kūrinyje apie vokiškąją rapyrą.

langort1

Langort

langort2

Ištęstas Langort

langort3

Viršutinysis Langort

langort4

Specialusis Langort

Meyer_rapyra

Joachimo Meyerio rapyros stovėsena

Walpurgis’s Ward – ši stovėsena neminima tarp pagrindinių septynių stovėsenų. Vis dėl to, ji atrodo kaip vienas iš antrosios stovėsenos variantų. Ji yra atliekama su kaire koja priekyje, tačiau dešinė ranka yra žemiau nei antrojoje stovėsenoje, o kalavijas laikomas dešinėje pusėje smaigaliu tiesiai į viršų, o mažasis skydas yra laikomas arti kūno, jo priekinė pusė yra nusukta į dešinę.  Ši stovėsena panaši į Lichtenauerio dvirankio kalavijo Vom Tam stovėsenos variantą, kai kalavijas yra laikomas žemai ant dešinio peties, o ne šiek tiek aukščiau peties, kaip tai yra daroma antrojoje stovėsenoje.

valpurgis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Valpurgijos stovėsena

Vidilpoge (Smičius) – 43 lapo viršuje kunigas pristato įprastą stovėseną, pavadintą Vidilpoge (smičius). Ši stovėsena savo esme yra panaši į Lichtenauerio dvirankio kalavijo stovėseną Schrankhut tuo, kad suformuoja užtvarą, tik čia smaigalys yra nukreiptas aukštyn, o ne žemyn, kaip Schrankhut stovėsenoje. Schrankhut stovėsenos variantas taip pat yra parodytas Hanso Talhofferio darbe. Talhofferis nevadina šios stovėsenos Schrankhut, vietoj to, jis vadina ją viena iš dviejų atvirų stovėsenų savo 1467 metų traktate. Kad būtų lengviau palyginti, aš pavadinau šios stovėsenos iliustraciją Schrankhut. Manau, kad Vildipoge yra pradinis taškas, leidžiantis judėti per Schrankhut stovėseną, priklausomai nuo aplinkybių galima judėti tiek aukštyn, tiek žemyn, lyg grotum smuiku. Norėdami atsistoti į Vidilpoge, ištieskite kairę koją į priekį ir laikykite kairę ranką ištiestą į priekį nuo peties, o mažasis skydas nukreiptas tiesiai į priekį. Kalavijas yra padėtas ant kairės rankos, o vidinė plokštuma remiasi į dilbį. Smaigalys yra nukreiptas į viršų kampu į kairę pusę, taip lyg tai būtų smuiko smičius.

vidilpoge

Vidilpoge

schrankhut

Schrankhut

III dalis

I dalis

 

Paskelbta temoje I.33, kalavijo menas, Lichtenauer, Liutger, Skydas ir kalavijas, Tower Fechtbuch, Valpurgis fechtbuch, šaltiniai | Komentarų: 2

Lyginamoji vaizdinė XIII a. pab. skydo ir kalavijo manuskripto I.33 arba Tower Fechtbuch gardų ir technikų analizė

I dalis. Versta iš http://www.thearma.org, Autorius Brian Hunt

MS I.33 yra seniausias žinomas kovinius Europos menus vaizduojantis manuskriptas. Tai užrašai apie kovą vokišku kalaviju ir mažuoju skydu iš 13-ojo amžiaus. Apytiksliai jis yra datuojamas 1295 metais, nors yra manančių, kad jis gali būti kiek ankstyvesnis, ar vėlyvesnis. Tai surašytas kunigo mokymas mokiniui ar studentui kaip teisingai kautis kalaviju ir mažuoju skydu. Daugelyje vietų galime pastebėti teiginius, kad paprastas žmogus atliks vienokį veiksmą, bet kunigas moko naudoti kitokį veiksmą. Manuskripto pabaigoje aprašoma moteris vardu Valpurgija, kuri gali būti tas pats asmuo kaip ir vokiečių katalikų šventoji Valburga. Ji buvo anglų misionierė Vokietijos teritorijoje, o vėliau tapo abatė Heidenhaime netoli Eištato. Ji buvo gimusi Vesekse 710-aisiais, o mirė 779 metų vasario 25 d. Heidenhaime. Ji buvo žinoma, kaip „sergėtoja“ nuo raganavimų ir burtų, iš dalies dėl to, kad jos relikvijos buvo pervežamos 870-ųjų balandžio 30 d., per pagonišką šventą, Walpurgis Nach arba „Valpurgijos naktį“, kuri yra švenčiama kiekvieną pavasarį naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1-ąją. Taip buvo švenčiama pavasario pergalė prieš žiemą. Šv. Valburga ar Valpurga taip pat žinoma kaip gydytoja, ir pasakojama, kad aliejus, ištekantis iš uolos, kur relikvijos buvo padėtos, yra stiprus vaistas. Daugelis mano, kad Viurtzburgo vyskupas užsakė sukurti šį manuskriptą, o jį atliko šio sekretorius. Tačiau šiuo metu tai tik teorija.

I.33 yra eilė paruoštų kovos scenų, kurios supažindina su kalavijo ir mažojo skydo kovos principais ir įgūdžiais. Jų moko kunigas. Kiekvienos scenos pradžią žymi kryžius. Yra keletas nupieštų kryžių tipų, o iš viso jų yra 40.

Pagrindinė sistema yra paremta principu, kai vienas žmogus užima tam tikrą stovėseną, kitas užimą kontratakuojančią arba priešingą stovėseną. Jei vienas priešininkas nespėja užimti gynybos, tada žmogus toje stovėsenoje gali laisvai jį pulti. Jei priešininkas spėja užimti reikiamą kontrataką arba gynybą, o žmogus užėmęs stovėseną, uždelsia, tada žmogus naudodamas gynybinę stovėseną gali jį laisvai pulti. Bendrai kalbant, žmogus stovėsenoje turi gintis nuo priešininko susikabindamas su priešininko kalaviju.

Gintis nuo priešininko I.33 naudoja 4 susikabinimus: 2 susikabinimai iš viršaus (iš kairės ir iš dešinės), du susikabinimai iš apačios (iš kairės ir iš dešinės). Susikabinę, mes turime kelis pagrindinius atakų tipus iš susikabinimo.

(Nemėginau čia surašyti visų galimų atakų, tik pateikiu trumpą sąrašą)

skydo smūgis (schiltslac)

duriamasis smūgis (stichslac)

prasiveržimas (durchtritt)

Priešininko sučiupimas ar parvertimas.

Atrodo, kad yra dvi pagrindinės mintys, kuriomis ir remiasi kova kalaviju ir skydu. Atvira kova, kur kalavijas ir skydas juda nepriklausomai ar atskirai vienas nuo kito. Tokia yra Talhofferio mokoma sistema. Ir uždara kova, kur kalavijas ir skydas juda kartu, tokia sistema yra rodoma I.33. Todėl ir matote tiek daug pozicijų, kai skydas dengia dešinę ranką, ar yra po ja ir dengia dešinę ranką iš išorės. Tai, žinoma, yra supaprastinta I.33 sistemos versija ir yra daug nematomų principų, kuriais remiantis atliekama daugelis veiksmų I.33.

I.33 problema yra tame, kad piešinių perspektyva neleidžia lengvai nuspręsti kuri koja nupieštose figūrose yra priekinė. Daug ką galima pasakyti iš figūrų klubų ir torso padėties, bet tai vis tiek lieka tik spėjimas. Todėl, natūralu ieškoti kuo užpildyti šią baltą dėmę kituose istoriniuose meno kūriniuose. Taip pat įdomu pastebėti panašumus tarp įvairių kalavijo ir skydo sistemų ir I.33. Kai kuriose sistemose nėra teksto, tokiose kaip JorgoWilhamo Anomymous Fechtbuch (anoniminė fechtavimo knyga) – Libr.Pict.A.83, tačiau joje yra daug matomų panašumų su technika ir veiksmais iš I.33. Pauluso Hectoro Mairo rapyra ir skydas turi daug panašumų su I.33 technikomis, taip pat visiškai sutampa su Jorgo Wilhalmo pozicijomis bei keletu kitų, o anonimiškoje feuchtbuch, žinomoje kaip libr.pict.A.83, kurioje paveikslėliai vaizduoja vyrus, besikaunančius ilgaisiais kalavijais ir skydais tokiose pat pozicijoje kaip parodyta Jorgo Wilhalmo ir Pauluso Hectoro Mairo darbuose.  Taigi galima daryti išvadą, kad I.33 atstovauja bendrą sistemą, kurią paveldėjo keletas kitų manuskriptų/mokymo knygų ir šie išliko iki mūsų dienų. Tuo tarpu kitos mokomosios knygos gali turėti panašumų, bet naudoja atvirą kovos kalaviju ir skydu sistemą, tokia kaip Talhofferio ar Pauluso Kalo. Be to, daugelis veiksmų, aprašytų Andreso Lignitzerio jo šešiose mažojo skydo scenose, kurias galima rasti Sigmundo Ringecko raštuose, taip pat turi daug panašumų su I.33 mokymu.

II dalis

Paskelbta temoje I.33, istorinis fechtavimas, kalavijo menas, Liutger, Skydas ir kalavijas, Tower Fechtbuch, Valpurgis fechtbuch, šaltiniai | Komentarų: 2

facebook

Facebook platforma šiuo metu pasirodė priimtinesnės, tad kasdienių įrašų ieškokite čia: https://www.facebook.com/pages/Istoriniai-Europos-kovos-menai-HEMA/789960567735573

O šiame tinklaraštyje skelbsime išsamesnesnius straipsnelius.

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Dvirankio kalavijo kovos sistema. Pagrindai III.

Smūgių variacijos (Master cuts). Tai yra tam tikri smūgiai ar jų kombinacijos, kuriomis galima apsiginti nuo priešo atakos, pereiti į puolimą, staigiai atakuoti priešininką, perimti iniciatyvą ir pan. Šie smūgiai yra atliekami iš tam tikrų stovėsenų ir yra itin svarbūs kovoje su priešininku. Todėl labai svarbu išmokti juos atlikti teisingai.

  1. Zornhau (keršto smūgis). Tai yra skersas Oberhau arba kirtis iš viršaus. Jis yra naudojamas pulti priešininką Vor pozicijoje (Nach pozicijoje jis yra naudojamas kartu su dūriu). Naudojamas kartu su dvigubu žingsneliu.
  2. Krumphau (suktas smūgis). Krumphau yra skersas kirtis iš dešinės į priešininko dešinę. Laikant nykščiu yra atliekamas suktas ar spiralės formos smūgis. Paprastai kalavijas yra toli dešinėje, todėl kertant kalavijo smaigalys apibrėžia platų lanką dešinėje. Smūgio metu tikslinga taikyti į priešininko rankas ar galvą.
    i.      Vienas iš variantų stovint Užtvaro stovėsenoje kirsti į priešininko rankas, kai šis stovi Jaučio stovėsenoje. Atliekant didelį žingsnį į dešinę atliekamas suktas kirtis taikant į priešininko rankas. Kirtis tenka iš trumposios geležtės.
    ii.       Taip pat galima atlikti kirtį prieš bet kurį Oberhau (pvz., iš Vom Tag nuo peties). Tokiu atveju svarbu atlikti žingsnelį į šoną ir išeiti iš priešininko smūgio trajektorijos. Smūgiuoti tikslinga į rankas, kai šios yra šiek tiek žemiau krūtinės.
    iii.      Dar vienas variantas gintis nuo Oberhau yra, kai suktas smūgis yra atliekamas iš Vom Tag nuo peties, tada atmušamas smūgis Schrankhut stovėsenoje (numušant priešininko kalavijo plokštumą) ir pereinant į Plūgo stovėseną atlikti suktą smūgį  į priešininko galvą. Smūgis atliekamas ilgąją kalavijo geležte.
  3. Zwerchhau (užkertantis smūgis). Tai yra horizontalus viršutinis smūgis laikant kalaviją su nykščiu.
    i. Vienas variantas yra smūgiuoti iš Vom Tag nuo peties horizontaliai į priešininko galvą, kai šis yra Vom Tag virš galvos stovėsenoje. Svarbu kartu su smūgiu daryti žingsnelį šiek tiek į priekį ir į dešinę. Smūgis atliekamas trumpąja geležtės dalimi.
    ii. Kairės pusės Vom Tag nuo peties smūgis turi užsibaigti Jaučio stovėsenoje ir smūgis yra atliekamas ilgąja geležtės dalimi.
    iii. Dar vienas variantas yra nepasitraukti iš smūgio trajektorijos, o kai priešininkas atlieka tiesųjų Oberhau, pasitikti jį kalavijo rankena ir kartu atlikti Užkertantį smūgį. Tačiau tokiu atveju labai svarbu kuo toliau ištiesti abie rankas į priekį, kitaip priešininkas gali pasiekti tiek galvą, tiek rankas.
    iv. Pradedant kairiniu Vom Tag nuo peties variantu, prieš tiesų Oberhau galima naudoti Užkertantį smūgį iš kairės. Jis atliekamas tuo pačiu principu kaip ir iii. variantas.
Paskelbta temoje dvirankis kalavijas, istorinis fechtavimas, kalavijo menas, Lichtenauer | Pažymėta , , , , , | Komentarų: 3

Skydo ir kalavijo kovos sistema. Pagrindai II.

II.  Koviniai pagrindai. Stovėsenos, veiksmai, taktika.

  1. Žingsniavimas. Kovoje su skydu ir kalaviju anksčiau ar vėliau gali prisireikti ir pabėgėti, todėl įtūpstai neturėtų būti naudojami. Be to, stovėsena ir žingsneliai turėtų būti sąlyginai trumpi. Pasvirimas į priekį, gina puolėjo apatinius atsidengimus.
    1. Praeinantis žingsnelis. Tai žingsnelis galine koja į priekį ir į šoną. Pradinė priekinė koja yra pristatoma, siekiant išlaikyti pusiausvyrą. Kartais, kai reikia atlikti spaudimą skydu, žingsnelis turėtų būti daugiau į priekį nei į šoną. O jei reikia pasitraukti nuo priešininko spaudimo, tai daugiau į šoną, nei į priekį.
    2. Slystantis žingsnelis. Tai žingsnelis, kuris yra pradedamas priekine koja, o galinė yra pristatoma. Žingsnelis beveik niekada neina tiesiai, dažniausiai jis eina į šoną ir į priekį.
    3. Prasikeičiantis žingsnelis. Žingsnelis pusiausvyrai ir spaudimo balansui išlaikyti. Iš pradžių dešinė koje perkeliama dešinėje į priekį, tada kairė grįžta atgal. Žingsnelis atliekamas beveik vietoje. Galinė koja statoma visada į tą pačią vietą.
    4. Prasiveržimo žingsnelis. Tai dvigubas žingsnelis sukryžiuojant kojas. Jis gali būti naudojamas prasiveržiant pro priešininką toli į šoną. Tam reikia perkelti galinę koją į priekinės kojos pusę, o priekinę koją perkelti į šoną.
    5. Trikampis žingsnelis. Tai žingsnelis galine koja į priekį, o priekine koja žengiama į šoną, sudarant trikampį iš žingsnio trajektorijos. Priekinės kojos žengimo plotis nėra apibrėžtas, galima žengti net taip, kad susidarytų bukas trikampis.
  2. Išeities taškas. Istoriniai traktatai nurodo, kad smūgiuoti reikėtų ne tiesiai į priešininką, o būtent į jo išeities tašką – vietą, kur priešininkas atsidurs po to, kai atliks savo veiksmą (puls arba ginsis). Būtent smūgiavimas į išeities tašką turi pranašumą prieš priešininką.
  3. Tikslas ir kampas. Kai vienas kovotojas smūgiuoja į kito išeities tašką: jo geležtė kerta patogesniu kampu, nei besiginančio, todėl jam yra lengviau kirsti per kalavijų susikirtimą (jis atsiduria arčiau išeities taško) ir, ašmeniu spaudžiant priešininko kalavijo plokštumą, pratęsti smūgį į priešininko galvą. Kai kovotojai abu kerta vienas į kito išeities taškus: kalavijai susikerta daug aštresniais kampais ir klubas dar nėra visiškai išsirietęs.  Tokiai išeities situacijai istorines fechtavimo technikas pritaikyti yra lengviau.
  4. Atstumas ir tempas. Tempas (tempo) yra laiko intervalas, kurio reikia atlikti vieną fechtavimo veiksmą (ataka arba gynyba-kontrataka). Atstumas, kurį įveikti reikia vieno Tempo, vadinamas platus atstumas (arba platus matas). Nuo plataus atstumo prasideda stovėsenos. Jei stovima toliau nei platus atstumas, tai nereikia imtis jokios stovėsenos. Atstumo ir tempo suvokimas yra itin svarbus pasirenkant reikiamą veiksmų seką. Lyginant su ilguoju kalaviju – platus atstumas yra daug didesnis, tačiau jį taip pat galima įveikti  per vieną tempą. Tuo tarpu kalavijo ir skydo atveju platus atstumas yra daug siauresnis.
  5. Išėjimo iš linijos žingsnelis. Dėl gana artimo atstumo kovos metu, nereikia tiek daug išeiti iš tiesiog linijos.
  6. Ilgas kelias=ilgas tempo. Priešininkui atakuojant, kai skydo koja yra priekyje, galima lengvai atmušti smūgį ir kontratakuoti. Tai yra todėl, kad pakankamai stipriai atakuoti reikia papildomai žengti praeinantį žingsnį kalavijo koja – tačiau net ir tada jis nepriartėja prie priešininko ir praranda laiko pranašumą. Tai galima lengvai pastebėti ir atlikti atitinkamą veiksmą, puolimui atmušti. Tuo tarpu besiginantis stovi kalavijo koja priekyje ir trumpu slystančiu žingsneliu jis gali lengvai įveikti atstumą iki priešininko. Taigi trumpesnį žingsnelį jis gali įveikti daug greičiau, tuo anuliuodamas pradinį priešininko pranašumą.
  7. Trumpas kelias=trumpas tempo. Atakuojant, kai kalavijo koja yra priekyje, palieka priešininkui mažiau laiko reaguoti į ataką. Todėl atakuojantysis turi laiko pranašumą ir gali atlikti naują veiksmą iš kalavijų susikirtimo.
  8. Veiksmai po kalavijų susikirtimo.
    1. Dūris su pasukimu. Visi fechtuotojai puola skersu kirčiu. Kai kalavijai susikerta, galima pakelti  kalavijo rankeną į viršų ir atlikti dūrį. Tuo atveju, kalavijo trumpasis ašmuo pasisuka prieš priešininko kalavijo plokštumą. Tuo yra kontroliuojamas kalavijų susikirtimas. Kai ranka yra stipriame kampe ir kalavijas kyla, jo smaigalys nusileidžia žemyn. Pasukimas yra sustiprinamas pasukant klubą.
    2. Sturzhau (neriantis smūgis). Iš susikirtimo kalavijas išvedamas persukant jo rankeną į kitą pusę ir į viršų. Kalavijo smaigalys nusileidžia žemyn ir tada žengiant žingsnį galine koja, galima atlikti smūgį. Skydas visą laiką yra centre ir spaudžia priešininko ginklus.
Paskelbta temoje I.33, istorinis fechtavimas, kalavijo menas, Liutger, Skydas ir kalavijas, Tower Fechtbuch, Treniruotės, Valpurgis fechtbuch | Pažymėta , , , , , | Parašykite komentarą

Skydo ir kalavijo kovos sistema. Pagrindai I.

I.                    Anatominiai ir fiziniai pagrindai

Biomechanika. Spaudimas, jėga ir silpnumas.
statine_jega

    1. Statinė jėga. Žmogus stovi pusiausvyroje, kai jo masės centras yra virš linijos jungiančios abi pėdas. Spaudimas ta linija nepaveiks pusiausvyros. Stovint tokioje linijoje galima atremti spaudimą arba pačiam stumti.
    2. Statinis silpnumas. Tai 90 laipsnių kampas į statinę jėgą. Kovoje statinis_silpnumasataka į statinį silpnumą išveda priešininką iš pusiausvyros – tai yra pagrindinis kovos tikslas. Judant žmogui, juda ir kryžma, sudaranti jo jėgą ir silpnumą.  Nepriklausomai nuo stovėsenos, jis bus pažeidžiamas iš vienos pusės ir stiprus iš kitos.
  1. Pagrindiniai judesiai kojomis.
    i.      Stovėjimas.  stovejimasStovėti reikėtų taip, kad statinė jėga būtų nukreipta tiesiai į priešininką, t.y. kojos stovėtų daugiau mažiaus tiesioje linijoje į priešininką. Kairė koja dažniau priekyje.
    ii.      Judesiai kojomis. Esminis judesių kojomis principas yra supratimas, kaip veikia statinė jėga. Jei jėga eina tiesiai, tai ją nugalėti galima tik pasitraukus į šoną ir spaudžiant ar atakuojant priešininką iš šono.
  2. Jėgos perdavimas. Stumiant priešininką svarbu yra neprarasti pusiausvyros ir nedaryti judesių, kurie vargina rankas, t.y. nepalinkti į priešininką visu kūnu ir ištiesta ranka ir nespausti tik rankos jėga. Efektyvus jėgos perdavimas yra klubo pagalba. Spaudimą reiktų atlikti beveik tiesia ranka (smarkiai sulenkta ranka efekto nebus), kartu sustiprinant smūgį klubo pasukimu.
  3. Stiprus kampas. Tai smūgis tiesia ar tik šiek tiek sulenkta ranka ir klubu.
  4. Ašmuo prieš plokštumą. Kai du žmonės spaudžia vienas kitą, didelė jėga gali būti generuojama tik į vieną pusę. Todėl tuo metu nei vienas negali pasipriešinti jokiai skersinei jėgai. Net ir minimalus spaudimo pasikeitimas gali paveikti jėgų pusiausvyrą. Pvz., jei spaudimas yra atliekamas iš vieno šono į kitą, tai užtenka tik nežymiai pakeisti spaudimo kryptį ir priešininkas jau netenka savo jėgos.
    Kovoje kalavijais svarbu įsiminti taisyklę, jog ašmuo visada turės didesnę jėgą nei plokštuma. Tai galioja tiek trumpajai, tiek ilgajai geležtei.
  5. Geležtės svertas. Geležtės susikirtusios ties viduriu turi maždaug vienodai jėgos. Tačiau jei kalavijai atsiduria nesimetriškame susikirtime, tai vienas jų (tas, kuris remiasi stipriąja geležtės dalimi) turi pranašumą prieš kitą.

Biomechanika. Siekimas.

  1. Maksimalus siekimas. Maksimalus siekimas yra ties pečių linija. Leidžiant kalaviją žemiau, siekimas mažėja, nes ranka sukasi aplink peties sąnarį.
  2. Uberlaufen principas. Tai reiškia, kad aukštesnius taikinius galima pasiekti iš toliau, nei žemiau esančius.
  3. Stovėjimas. Iki XIV a. pabaigos stovėsena būdavo šiek tiek pasvirusi į priekį. Tai būdavo dėl kalavijo ilgio (trumpesnio, nei vėlesni kalavijai) ir dėl Uberlaufen principo. Pasilenkęs į priekį žmogus atitraukia žemesnius atsidengimus, o puolantysis negali pasiekti apačios dėl to, kad sutrumpėja jo siekimas. Kalavijui ilgėjant, keičiasi iš stovėsenos taktika. Ji tampa tiesesnė. Uberlaufen principas praktiškai netenka prasmės, jei geležtės ilgis yra didesnis nei ~83 cm.

Biomechanika. Kirtimo technika ir  stovėsena.

  1. Smūgio taškai. Kiekvienas kalavijas turi savo smūgio taškus. T.y. jei suduotume į kalavijo geležtę ji vibruotų, tačiau vienas taškas liktų savo vietoje – tai ir yra smūgio taškas. Kitas taškas yra rankenoje. Smūgiavimas smūgio tašku yra stipriausias. Nors dažnai užtenka smūgio ta kalavijo dalimi, kuri eina iškart žemiau smaigalio.
  2. Ašies taškas. Paėmus kalaviją už rankenos ties buožele ir pradėjus ji supti į šonus, kalavijas pradės suktis ties tam tikru tašku. Tai ir yra ašies taškas. Jis padeda atlikti stiprius sprogstančius smūgius.
  3. Lenktas smūgis. Lenktas smūgis yra atliekamas traukiant į save, kai kalavijas susiduria su kliūtimi. Tačiau toks smūgis atitraukia kalaviją nuo priešininko.
  4. Ištęstas smūgis. Tai smūgis, kai kalavijas yra stumiamas į priekį, kai susiduriama su kliūtimi. Tai yra silpnesnis, tačiau taktiškai pranašesnis smūgis nei lenktas, nes kalavijo smaigalys lieka pakeltas aukštai net jei priešininkas atsitraukia.
  5. Riboti smūgiai. Riboti smūgiai leidžia vystyti galingą fechtavimo stilių. Kalavijas juda trumpomis trajektorijomis priešais kardininką. Geležtė apsaugo, tačiau kartu ir spaudžia priešininką. Pilnai užsimotas kirtis yra stipresnis, tačiau taktiškai silpnesnis. Ribotų smūgių pakanka, kad kalavijas būtų efektyvus.
  6. Ištęsto smūgio atlikimas. Stumiant ranką tiesiai nuo peties, kalavijo smaigalys juda plačia arka aplink riešą. Tuo tarpu manuskriptai teigia, kad kalavijo smaigalys turėtų judėti tiesia linija. Tiesiog smūgiavimas nuo peties yra lėtas ir lengvai nuspėjamas, o ranka tampa lengvu taikiniu. Kūnas taip pat neapsaugotas. Tuo tarpu jei ištiesta ranka eina skersai kūno krūtinės lygyje, smaigalys katapultuojamas tiesiai, o laikant geležtę šiek tiek įkypai taip pat ginamas ir kūnas. Pradžioje kalavijo ranka yra atsipalaidavusi, tada rankenos tvirtas sugriebimas pradeda smūgį, geležtė juda aplink savo ašies tašką, klubo pasukimas sukuria spaudimą ir impulsas perduodamas į geležtę stūmimo judesiu. Kalavijo ranka sudaro stiprų kampą, alkūnė yra šiek tiek pasukta į vidų, o ranka laikoma daugmaž krūtinės lygyje.
  7. Skydo naudojimas. Lignitzer‘is rekomenduoja pridengti kalavijo ranką skydu, smūgio metu.
  8. Stovėjimas. Stovėsena yra atliekama taip: sulenkiami keliai lyg mėginama atsisėsti, tada viena koja (dažniausiai kairė) yra patraukiama atgal, rankos yra iškeliamos aukštai (maždaug pečių lygyje), dešinė (dažniausiai) ranka šiek tiek priekyje, laikoma stipriu kampu, klubai šiek tiek atviri, liemuo pasuktas atitinkamai. Abu keliai sulenkti, galinės kojos kulnas šiek tiek pakeltas nuo žemės. Kairė stovėsena yra veidrodinis dešinės variantas.
  9. Obsesseo. Kiekviena stovėsena lemia ribotas veiksmų galimybes. Obsesseo reiškia tų galimybių analizavimą ir nuspėjimą koks veiksmas seks kokią stovėseną. Žinant koks veiksmas eis iš stovėsenos galima iš anksto numatyti kokį spaudimą ar apgaulingą judesį atlikti tai stovėsenai. Žinant Obsesseones, priešininko tempas nebetenka prasmės, nes gynybinį veiksmą galima atlikti dar priešininkui nepradėjus smūgio, o tik stovint tam tikroje stovėsenoje.
Paskelbta temoje I.33, istorinis fechtavimas, Liutger, Skydas ir kalavijas, Tower Fechtbuch, Treniruotės, Valpurgis fechtbuch | Pažymėta , , , , , | Parašykite komentarą