Skydo ir kalavijo kovos sistema. Pagrindai I.

I.                    Anatominiai ir fiziniai pagrindai

Biomechanika. Spaudimas, jėga ir silpnumas.
statine_jega

    1. Statinė jėga. Žmogus stovi pusiausvyroje, kai jo masės centras yra virš linijos jungiančios abi pėdas. Spaudimas ta linija nepaveiks pusiausvyros. Stovint tokioje linijoje galima atremti spaudimą arba pačiam stumti.
    2. Statinis silpnumas. Tai 90 laipsnių kampas į statinę jėgą. Kovoje statinis_silpnumasataka į statinį silpnumą išveda priešininką iš pusiausvyros – tai yra pagrindinis kovos tikslas. Judant žmogui, juda ir kryžma, sudaranti jo jėgą ir silpnumą.  Nepriklausomai nuo stovėsenos, jis bus pažeidžiamas iš vienos pusės ir stiprus iš kitos.
  1. Pagrindiniai judesiai kojomis.
    i.      Stovėjimas.  stovejimasStovėti reikėtų taip, kad statinė jėga būtų nukreipta tiesiai į priešininką, t.y. kojos stovėtų daugiau mažiaus tiesioje linijoje į priešininką. Kairė koja dažniau priekyje.
    ii.      Judesiai kojomis. Esminis judesių kojomis principas yra supratimas, kaip veikia statinė jėga. Jei jėga eina tiesiai, tai ją nugalėti galima tik pasitraukus į šoną ir spaudžiant ar atakuojant priešininką iš šono.
  2. Jėgos perdavimas. Stumiant priešininką svarbu yra neprarasti pusiausvyros ir nedaryti judesių, kurie vargina rankas, t.y. nepalinkti į priešininką visu kūnu ir ištiesta ranka ir nespausti tik rankos jėga. Efektyvus jėgos perdavimas yra klubo pagalba. Spaudimą reiktų atlikti beveik tiesia ranka (smarkiai sulenkta ranka efekto nebus), kartu sustiprinant smūgį klubo pasukimu.
  3. Stiprus kampas. Tai smūgis tiesia ar tik šiek tiek sulenkta ranka ir klubu.
  4. Ašmuo prieš plokštumą. Kai du žmonės spaudžia vienas kitą, didelė jėga gali būti generuojama tik į vieną pusę. Todėl tuo metu nei vienas negali pasipriešinti jokiai skersinei jėgai. Net ir minimalus spaudimo pasikeitimas gali paveikti jėgų pusiausvyrą. Pvz., jei spaudimas yra atliekamas iš vieno šono į kitą, tai užtenka tik nežymiai pakeisti spaudimo kryptį ir priešininkas jau netenka savo jėgos.
    Kovoje kalavijais svarbu įsiminti taisyklę, jog ašmuo visada turės didesnę jėgą nei plokštuma. Tai galioja tiek trumpajai, tiek ilgajai geležtei.
  5. Geležtės svertas. Geležtės susikirtusios ties viduriu turi maždaug vienodai jėgos. Tačiau jei kalavijai atsiduria nesimetriškame susikirtime, tai vienas jų (tas, kuris remiasi stipriąja geležtės dalimi) turi pranašumą prieš kitą.

Biomechanika. Siekimas.

  1. Maksimalus siekimas. Maksimalus siekimas yra ties pečių linija. Leidžiant kalaviją žemiau, siekimas mažėja, nes ranka sukasi aplink peties sąnarį.
  2. Uberlaufen principas. Tai reiškia, kad aukštesnius taikinius galima pasiekti iš toliau, nei žemiau esančius.
  3. Stovėjimas. Iki XIV a. pabaigos stovėsena būdavo šiek tiek pasvirusi į priekį. Tai būdavo dėl kalavijo ilgio (trumpesnio, nei vėlesni kalavijai) ir dėl Uberlaufen principo. Pasilenkęs į priekį žmogus atitraukia žemesnius atsidengimus, o puolantysis negali pasiekti apačios dėl to, kad sutrumpėja jo siekimas. Kalavijui ilgėjant, keičiasi iš stovėsenos taktika. Ji tampa tiesesnė. Uberlaufen principas praktiškai netenka prasmės, jei geležtės ilgis yra didesnis nei ~83 cm.

Biomechanika. Kirtimo technika ir  stovėsena.

  1. Smūgio taškai. Kiekvienas kalavijas turi savo smūgio taškus. T.y. jei suduotume į kalavijo geležtę ji vibruotų, tačiau vienas taškas liktų savo vietoje – tai ir yra smūgio taškas. Kitas taškas yra rankenoje. Smūgiavimas smūgio tašku yra stipriausias. Nors dažnai užtenka smūgio ta kalavijo dalimi, kuri eina iškart žemiau smaigalio.
  2. Ašies taškas. Paėmus kalaviją už rankenos ties buožele ir pradėjus ji supti į šonus, kalavijas pradės suktis ties tam tikru tašku. Tai ir yra ašies taškas. Jis padeda atlikti stiprius sprogstančius smūgius.
  3. Lenktas smūgis. Lenktas smūgis yra atliekamas traukiant į save, kai kalavijas susiduria su kliūtimi. Tačiau toks smūgis atitraukia kalaviją nuo priešininko.
  4. Ištęstas smūgis. Tai smūgis, kai kalavijas yra stumiamas į priekį, kai susiduriama su kliūtimi. Tai yra silpnesnis, tačiau taktiškai pranašesnis smūgis nei lenktas, nes kalavijo smaigalys lieka pakeltas aukštai net jei priešininkas atsitraukia.
  5. Riboti smūgiai. Riboti smūgiai leidžia vystyti galingą fechtavimo stilių. Kalavijas juda trumpomis trajektorijomis priešais kardininką. Geležtė apsaugo, tačiau kartu ir spaudžia priešininką. Pilnai užsimotas kirtis yra stipresnis, tačiau taktiškai silpnesnis. Ribotų smūgių pakanka, kad kalavijas būtų efektyvus.
  6. Ištęsto smūgio atlikimas. Stumiant ranką tiesiai nuo peties, kalavijo smaigalys juda plačia arka aplink riešą. Tuo tarpu manuskriptai teigia, kad kalavijo smaigalys turėtų judėti tiesia linija. Tiesiog smūgiavimas nuo peties yra lėtas ir lengvai nuspėjamas, o ranka tampa lengvu taikiniu. Kūnas taip pat neapsaugotas. Tuo tarpu jei ištiesta ranka eina skersai kūno krūtinės lygyje, smaigalys katapultuojamas tiesiai, o laikant geležtę šiek tiek įkypai taip pat ginamas ir kūnas. Pradžioje kalavijo ranka yra atsipalaidavusi, tada rankenos tvirtas sugriebimas pradeda smūgį, geležtė juda aplink savo ašies tašką, klubo pasukimas sukuria spaudimą ir impulsas perduodamas į geležtę stūmimo judesiu. Kalavijo ranka sudaro stiprų kampą, alkūnė yra šiek tiek pasukta į vidų, o ranka laikoma daugmaž krūtinės lygyje.
  7. Skydo naudojimas. Lignitzer‘is rekomenduoja pridengti kalavijo ranką skydu, smūgio metu.
  8. Stovėjimas. Stovėsena yra atliekama taip: sulenkiami keliai lyg mėginama atsisėsti, tada viena koja (dažniausiai kairė) yra patraukiama atgal, rankos yra iškeliamos aukštai (maždaug pečių lygyje), dešinė (dažniausiai) ranka šiek tiek priekyje, laikoma stipriu kampu, klubai šiek tiek atviri, liemuo pasuktas atitinkamai. Abu keliai sulenkti, galinės kojos kulnas šiek tiek pakeltas nuo žemės. Kairė stovėsena yra veidrodinis dešinės variantas.
  9. Obsesseo. Kiekviena stovėsena lemia ribotas veiksmų galimybes. Obsesseo reiškia tų galimybių analizavimą ir nuspėjimą koks veiksmas seks kokią stovėseną. Žinant koks veiksmas eis iš stovėsenos galima iš anksto numatyti kokį spaudimą ar apgaulingą judesį atlikti tai stovėsenai. Žinant Obsesseones, priešininko tempas nebetenka prasmės, nes gynybinį veiksmą galima atlikti dar priešininkui nepradėjus smūgio, o tik stovint tam tikroje stovėsenoje.
Įrašas paskelbtas temoje I.33, istorinis fechtavimas, Liutger, Skydas ir kalavijas, Tower Fechtbuch, Treniruotės, Valpurgis fechtbuch ir pažymėtas , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s