Skydo ir kalavijo kovos sistema. Pagrindai II.

II.  Koviniai pagrindai. Stovėsenos, veiksmai, taktika.

  1. Žingsniavimas. Kovoje su skydu ir kalaviju anksčiau ar vėliau gali prisireikti ir pabėgėti, todėl įtūpstai neturėtų būti naudojami. Be to, stovėsena ir žingsneliai turėtų būti sąlyginai trumpi. Pasvirimas į priekį, gina puolėjo apatinius atsidengimus.
    1. Praeinantis žingsnelis. Tai žingsnelis galine koja į priekį ir į šoną. Pradinė priekinė koja yra pristatoma, siekiant išlaikyti pusiausvyrą. Kartais, kai reikia atlikti spaudimą skydu, žingsnelis turėtų būti daugiau į priekį nei į šoną. O jei reikia pasitraukti nuo priešininko spaudimo, tai daugiau į šoną, nei į priekį.
    2. Slystantis žingsnelis. Tai žingsnelis, kuris yra pradedamas priekine koja, o galinė yra pristatoma. Žingsnelis beveik niekada neina tiesiai, dažniausiai jis eina į šoną ir į priekį.
    3. Prasikeičiantis žingsnelis. Žingsnelis pusiausvyrai ir spaudimo balansui išlaikyti. Iš pradžių dešinė koje perkeliama dešinėje į priekį, tada kairė grįžta atgal. Žingsnelis atliekamas beveik vietoje. Galinė koja statoma visada į tą pačią vietą.
    4. Prasiveržimo žingsnelis. Tai dvigubas žingsnelis sukryžiuojant kojas. Jis gali būti naudojamas prasiveržiant pro priešininką toli į šoną. Tam reikia perkelti galinę koją į priekinės kojos pusę, o priekinę koją perkelti į šoną.
    5. Trikampis žingsnelis. Tai žingsnelis galine koja į priekį, o priekine koja žengiama į šoną, sudarant trikampį iš žingsnio trajektorijos. Priekinės kojos žengimo plotis nėra apibrėžtas, galima žengti net taip, kad susidarytų bukas trikampis.
  2. Išeities taškas. Istoriniai traktatai nurodo, kad smūgiuoti reikėtų ne tiesiai į priešininką, o būtent į jo išeities tašką – vietą, kur priešininkas atsidurs po to, kai atliks savo veiksmą (puls arba ginsis). Būtent smūgiavimas į išeities tašką turi pranašumą prieš priešininką.
  3. Tikslas ir kampas. Kai vienas kovotojas smūgiuoja į kito išeities tašką: jo geležtė kerta patogesniu kampu, nei besiginančio, todėl jam yra lengviau kirsti per kalavijų susikirtimą (jis atsiduria arčiau išeities taško) ir, ašmeniu spaudžiant priešininko kalavijo plokštumą, pratęsti smūgį į priešininko galvą. Kai kovotojai abu kerta vienas į kito išeities taškus: kalavijai susikerta daug aštresniais kampais ir klubas dar nėra visiškai išsirietęs.  Tokiai išeities situacijai istorines fechtavimo technikas pritaikyti yra lengviau.
  4. Atstumas ir tempas. Tempas (tempo) yra laiko intervalas, kurio reikia atlikti vieną fechtavimo veiksmą (ataka arba gynyba-kontrataka). Atstumas, kurį įveikti reikia vieno Tempo, vadinamas platus atstumas (arba platus matas). Nuo plataus atstumo prasideda stovėsenos. Jei stovima toliau nei platus atstumas, tai nereikia imtis jokios stovėsenos. Atstumo ir tempo suvokimas yra itin svarbus pasirenkant reikiamą veiksmų seką. Lyginant su ilguoju kalaviju – platus atstumas yra daug didesnis, tačiau jį taip pat galima įveikti  per vieną tempą. Tuo tarpu kalavijo ir skydo atveju platus atstumas yra daug siauresnis.
  5. Išėjimo iš linijos žingsnelis. Dėl gana artimo atstumo kovos metu, nereikia tiek daug išeiti iš tiesiog linijos.
  6. Ilgas kelias=ilgas tempo. Priešininkui atakuojant, kai skydo koja yra priekyje, galima lengvai atmušti smūgį ir kontratakuoti. Tai yra todėl, kad pakankamai stipriai atakuoti reikia papildomai žengti praeinantį žingsnį kalavijo koja – tačiau net ir tada jis nepriartėja prie priešininko ir praranda laiko pranašumą. Tai galima lengvai pastebėti ir atlikti atitinkamą veiksmą, puolimui atmušti. Tuo tarpu besiginantis stovi kalavijo koja priekyje ir trumpu slystančiu žingsneliu jis gali lengvai įveikti atstumą iki priešininko. Taigi trumpesnį žingsnelį jis gali įveikti daug greičiau, tuo anuliuodamas pradinį priešininko pranašumą.
  7. Trumpas kelias=trumpas tempo. Atakuojant, kai kalavijo koja yra priekyje, palieka priešininkui mažiau laiko reaguoti į ataką. Todėl atakuojantysis turi laiko pranašumą ir gali atlikti naują veiksmą iš kalavijų susikirtimo.
  8. Veiksmai po kalavijų susikirtimo.
    1. Dūris su pasukimu. Visi fechtuotojai puola skersu kirčiu. Kai kalavijai susikerta, galima pakelti  kalavijo rankeną į viršų ir atlikti dūrį. Tuo atveju, kalavijo trumpasis ašmuo pasisuka prieš priešininko kalavijo plokštumą. Tuo yra kontroliuojamas kalavijų susikirtimas. Kai ranka yra stipriame kampe ir kalavijas kyla, jo smaigalys nusileidžia žemyn. Pasukimas yra sustiprinamas pasukant klubą.
    2. Sturzhau (neriantis smūgis). Iš susikirtimo kalavijas išvedamas persukant jo rankeną į kitą pusę ir į viršų. Kalavijo smaigalys nusileidžia žemyn ir tada žengiant žingsnį galine koja, galima atlikti smūgį. Skydas visą laiką yra centre ir spaudžia priešininko ginklus.
Įrašas paskelbtas temoje I.33, istorinis fechtavimas, kalavijo menas, Liutger, Skydas ir kalavijas, Tower Fechtbuch, Treniruotės, Valpurgis fechtbuch ir pažymėtas , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s