Lyginamoji vaizdinė XIII a. pab. skydo ir kalavijo manuskripto I.33 arba Tower Fechtbuch gardų ir technikų analizė

I dalis. Versta iš http://www.thearma.org, Autorius Brian Hunt

MS I.33 yra seniausias žinomas kovinius Europos menus vaizduojantis manuskriptas. Tai užrašai apie kovą vokišku kalaviju ir mažuoju skydu iš 13-ojo amžiaus. Apytiksliai jis yra datuojamas 1295 metais, nors yra manančių, kad jis gali būti kiek ankstyvesnis, ar vėlyvesnis. Tai surašytas kunigo mokymas mokiniui ar studentui kaip teisingai kautis kalaviju ir mažuoju skydu. Daugelyje vietų galime pastebėti teiginius, kad paprastas žmogus atliks vienokį veiksmą, bet kunigas moko naudoti kitokį veiksmą. Manuskripto pabaigoje aprašoma moteris vardu Valpurgija, kuri gali būti tas pats asmuo kaip ir vokiečių katalikų šventoji Valburga. Ji buvo anglų misionierė Vokietijos teritorijoje, o vėliau tapo abatė Heidenhaime netoli Eištato. Ji buvo gimusi Vesekse 710-aisiais, o mirė 779 metų vasario 25 d. Heidenhaime. Ji buvo žinoma, kaip „sergėtoja“ nuo raganavimų ir burtų, iš dalies dėl to, kad jos relikvijos buvo pervežamos 870-ųjų balandžio 30 d., per pagonišką šventą, Walpurgis Nach arba „Valpurgijos naktį“, kuri yra švenčiama kiekvieną pavasarį naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1-ąją. Taip buvo švenčiama pavasario pergalė prieš žiemą. Šv. Valburga ar Valpurga taip pat žinoma kaip gydytoja, ir pasakojama, kad aliejus, ištekantis iš uolos, kur relikvijos buvo padėtos, yra stiprus vaistas. Daugelis mano, kad Viurtzburgo vyskupas užsakė sukurti šį manuskriptą, o jį atliko šio sekretorius. Tačiau šiuo metu tai tik teorija.

I.33 yra eilė paruoštų kovos scenų, kurios supažindina su kalavijo ir mažojo skydo kovos principais ir įgūdžiais. Jų moko kunigas. Kiekvienos scenos pradžią žymi kryžius. Yra keletas nupieštų kryžių tipų, o iš viso jų yra 40.

Pagrindinė sistema yra paremta principu, kai vienas žmogus užima tam tikrą stovėseną, kitas užimą kontratakuojančią arba priešingą stovėseną. Jei vienas priešininkas nespėja užimti gynybos, tada žmogus toje stovėsenoje gali laisvai jį pulti. Jei priešininkas spėja užimti reikiamą kontrataką arba gynybą, o žmogus užėmęs stovėseną, uždelsia, tada žmogus naudodamas gynybinę stovėseną gali jį laisvai pulti. Bendrai kalbant, žmogus stovėsenoje turi gintis nuo priešininko susikabindamas su priešininko kalaviju.

Gintis nuo priešininko I.33 naudoja 4 susikabinimus: 2 susikabinimai iš viršaus (iš kairės ir iš dešinės), du susikabinimai iš apačios (iš kairės ir iš dešinės). Susikabinę, mes turime kelis pagrindinius atakų tipus iš susikabinimo.

(Nemėginau čia surašyti visų galimų atakų, tik pateikiu trumpą sąrašą)

skydo smūgis (schiltslac)

duriamasis smūgis (stichslac)

prasiveržimas (durchtritt)

Priešininko sučiupimas ar parvertimas.

Atrodo, kad yra dvi pagrindinės mintys, kuriomis ir remiasi kova kalaviju ir skydu. Atvira kova, kur kalavijas ir skydas juda nepriklausomai ar atskirai vienas nuo kito. Tokia yra Talhofferio mokoma sistema. Ir uždara kova, kur kalavijas ir skydas juda kartu, tokia sistema yra rodoma I.33. Todėl ir matote tiek daug pozicijų, kai skydas dengia dešinę ranką, ar yra po ja ir dengia dešinę ranką iš išorės. Tai, žinoma, yra supaprastinta I.33 sistemos versija ir yra daug nematomų principų, kuriais remiantis atliekama daugelis veiksmų I.33.

I.33 problema yra tame, kad piešinių perspektyva neleidžia lengvai nuspręsti kuri koja nupieštose figūrose yra priekinė. Daug ką galima pasakyti iš figūrų klubų ir torso padėties, bet tai vis tiek lieka tik spėjimas. Todėl, natūralu ieškoti kuo užpildyti šią baltą dėmę kituose istoriniuose meno kūriniuose. Taip pat įdomu pastebėti panašumus tarp įvairių kalavijo ir skydo sistemų ir I.33. Kai kuriose sistemose nėra teksto, tokiose kaip JorgoWilhamo Anomymous Fechtbuch (anoniminė fechtavimo knyga) – Libr.Pict.A.83, tačiau joje yra daug matomų panašumų su technika ir veiksmais iš I.33. Pauluso Hectoro Mairo rapyra ir skydas turi daug panašumų su I.33 technikomis, taip pat visiškai sutampa su Jorgo Wilhalmo pozicijomis bei keletu kitų, o anonimiškoje feuchtbuch, žinomoje kaip libr.pict.A.83, kurioje paveikslėliai vaizduoja vyrus, besikaunančius ilgaisiais kalavijais ir skydais tokiose pat pozicijoje kaip parodyta Jorgo Wilhalmo ir Pauluso Hectoro Mairo darbuose.  Taigi galima daryti išvadą, kad I.33 atstovauja bendrą sistemą, kurią paveldėjo keletas kitų manuskriptų/mokymo knygų ir šie išliko iki mūsų dienų. Tuo tarpu kitos mokomosios knygos gali turėti panašumų, bet naudoja atvirą kovos kalaviju ir skydu sistemą, tokia kaip Talhofferio ar Pauluso Kalo. Be to, daugelis veiksmų, aprašytų Andreso Lignitzerio jo šešiose mažojo skydo scenose, kurias galima rasti Sigmundo Ringecko raštuose, taip pat turi daug panašumų su I.33 mokymu.

II dalis