II. Lyginamoji vaizdinė XIII a. pab. skydo ir kalavijo manuskripto I.33 arba Tower Fechtbuch gardų ir technikų analizė

II dalis. Versta iš http://www.thearma.org, Autorius Brian Hunt

Custodia  I.33 (Stovėsenos/Gardos)

Custodia, arba stovėsenos, yra pradinės pozicijos iš kurių pradeda pulti priešą. I.33 yra 7 pagrindinės stovėsenos ir keletas antrinių. Stovėsenose rodoma, kaip kunigas ir mokinys stovi ant pėdos padikaulių, pasilenkę į priekį, siekdami apsaugoti gyvybinius organus ir priekinę koją. Kovodamas pereinama iš vienos stovėsenos į kitą, tuo pačiu metu tai artėjant prie priešininko, tai tolstant nuo jo ar judant aplink. Pasilikti vienoje stovėsenoje ilgą nėra gera mintis. Stovėsenos yra tokios.

Pirmoji stovėsena – kuri yra dar vadinama sub brachia arba „iš po rankos.“ Ji vaizduojama dešine ranka pakišta po kairės (arba skydo rankos) pažastimi, mažasis skydas laikomas arti uždengdamas dešinę ranką ir pasuktas priekiu į priekį arba į kairę. Kalavijas nukreiptas smaigaliu už kūno, smaigalys nuleistas kampu žemyn. Šioje stovėsenoje ar gardoje greičiausiai dešinė koja buvo priekyje, nors įvairiuose meno kūriniuose kartais vaizduojama ir kairė koja priekyje. Ši stovėsena yra panaši į vokiško ilgojo kalavijo Nebenhut  arba „Artimą gardą“, kai šis yra laikomas kairėje pusėje. Achilas Morozzo taip pat turi gardą pavadinimu Guardia di sotto il braccio  arba „porankinė garda“. Ši garda taip pat vaizduojama ir keleto kitų vokiečių meistrų, tokių kaip Talhofferis, Mairas ir Jorgas Wilhalmas, tačiau tiksliai tokiu pavadinimu jau nebeidentifikuojama.

Pirma stovėsena

Antra stovėsena – I.33 kalba, kad antroji stovėsena buvo pradedama nuo dešinio peties. Mažasis skydas laikomas tiesiai nuo kairio peties ir pasuktas į priekį. Kalavijas laikomas virš dešinio peties, kalavijas smaigaliu pasuktas atgal ir gali būti laikomas horizontaliai ar kampu aukštyn arba žemyn, dešinės rankos krumpliai ir ilgoji kalavijo geležtė nukreipta į dangų. Ši stovėsena buvo natūraliai atliekama su kaire koja priekyje. Paveikslėlis pirmoje lentelėje rodo, kad kalavijas nedaug nukreiptas žemyn. Ši stovėsena panaši į Liechtenauerio ilgojo kalavijo gardą Vom Tag, kai kalavijas laikomas prie dešiniojo peties, o Joachimo Mayerio taip pat buvo vadinama zornhut  arba „pykčio garda“.

Antra stovėsena                                              Vom Tag arba Zornhut

Trečia stovėsena – I.33 kalba, kad ši stovėsena buvo pradedama nuo kairio peties. Dešinė ranka yra sukryžiuota virš kairės rankos, kalavijas yra pasukamas smaigaliu atgal ir šiek tiek į viršų, o dešinės rankos krumpliai ir ilgoji kalavijo geležtė pasukta į dangų. Mažasis skydas pasuktas priekiu į išorę arba į kairę, o kairė ranka yra ištiesta tiesiai nuo peties, alkūnė gali būti šiek tiek sulenkta. Ši stovėsena natūraliai atliekama dešine koja priekyje. Ši stovėsena taip pat gali būti laikoma panašia į Liechtenauerio ilgojo kalavijo gardą vom tag , kai kalavijas laikomas prie kairiojo peties. Trečia stovėsena taip pat gali būti laikoma panašia į Achilo Marozzo Guardia di Sopra il Braccio arba garda virš rankos ir dėl to gali būti pirmosios stovėsenos variacija, kuri yra galutine pozicija, kertant virš mažojo skydo vietoj to, kad kirsti po juo ir užbaigiama trečiąja stovėsena, o ne pirmąja.

Trečia stovėsena

Trečia stovėsena arba dešinysis Vom Tag

Ketvirta stovėsena – I.33 kalba, kad ši stovėsena buvo pradedama virš galvos. Ši stovėsena yra panaši į antrąją stovėseną, tačiau kalavijas yra laikomas ne virš peties, o virš galvos. Kalavijas yra laikomas virš galvos ir nukreiptas smaigaliu atgal, jis gali būti horizontalus arba pakreiptas kampu aukštyn arba žemyn, o dešinės rankos krumpliai ir ilgoji kalavijo geležtė nukreipta į viršų. Šioje stovėsenoje bet kuri koja gali būti priekyje, nors atrodo, kad dažniau priekyje būdavo dešinė. Ji leidžia kirsti galingą smūgį žemyn iš kairės į dešinę ( zornhau), kai tai yra daroma praeinančiu žingsneliu. Kai kairė koja yra priekyje, skydas yra laikomas arčiau kūno, kad būtų galima smūgiuoti nepatraukiant skydo atgal. Ši stovėsena panaši į Liechtenauerio ilgojo kalavijo gardą Vom Tag arba „stogas“. Ji taip pat panaši į Achilo Morozzo Guardia di Testa  arba „galvos garda“.

Ketvirta stovėsena

Penkta stovėsena – I.33 pirmoje lentelėje kalbama, kad ši stovėsena buvo pradedama nuo dešinio šono, bet iliustracija yra antrojo lentelėje. Tai atvira stovėsena; vienintelė I.33, ne taip kaip Talhofferio, kurio traktatas yra pilnas atvirų stovėsenų su skydu. Mažasis skydas laikomas tiesiai prieš kūną, o kairė ranka yra ištiesta tiesiai nuo kairio peties, skydas pasuktas priekiu į išorę arba į kairę. Kalavijas yra laikomas žemai šalia arba kiek už dešinės kojos, o dešinė ranka yra tiesi arba kiek sulenkta. Kalavijas nukreiptas žemyn nedideliu kampu, o dešinės rankos krumpliai ir ilgoji geležtė yra nukreipti žemyn. Ši stovėsena yra panaši į Liechtenauerio ilgojo kalavijo  Nebenhut  arba „Artimą gardą“, kai šis yra laikomas dešinėje pusėje. Ji yra lygiai tokia pati kaip Achilo Morozzo kalavijo ir skydo „Ilgos uodegos“ garda arba Coda longa e distesa. Talhoferris rodo kitokią šios stovėsenos formą, kurioje smaigalys yra nukreiptas į priekį, o ne atgal kaip I.33. Nors jis 1467 m. manuskripte pažymi, kad ši stovėsena yra viena iš dviejų atvirų stovėsenų ir nevartoja žodžio Nebenhut, nors aš pats pavadinau kelis jo gardų paveikslėlius specifiniais vardais vien dėl to, kad galėčiau lyginti su I.33. Marozzo taip pat turi „Ilgos uodegos“ variaciją, kurioje kalavijas laikomas smaigaliu ne atgal, o į priekį ir pavadiną ją Coda longa e larga. Abi Coda longa e larga ir Coda longa e distessa stovėsenos gali būti kaire arba dešine koja priekyje.

Penkta stovėsena	Nebenhut
Coda Longa e Distesa

Šešta stovėsena – I.33 pirmoje lentelėje kalbama, kad 6-oji stovėsena buvo pradedama nuo krūtinės, bet iliustracija yra antrojo lentelėje. Ši stovėsena skiriasi nuo pirmųjų penkių, bet yra panaši į 7-ąją stovėseną, arba langort, nes kalavijas yra nukreiptas smaigaliu į priekį, o ne atgal. Kairė ranka laiko skydą ištiesta tiesiai nuo kairio peties, skydas nukreiptas plokštuma į priekį. Dešinė ranka yra sulenkta taip, kad alkūnė būtų nukreipta atgal, kalavijas yra laikomas horizontaliai, smaigaliu į priekį, dešinė ranka yra ties dešiniu krūtinės raumenimi, o krumpliai ir ilgoji kalavijo geležtė nukreipti į apačią. Ši stovėsena atrodo natūraliausiai su kaire koja priekyje, nors I.33 paveikslėlyje ji atrodo yra vaizduojama su dešine koja priekyje. Taip atrodo dėl nugaros išlinkio ir dėl atsikišusių klubų. Ši stovėsena iš I.33 gardų yra artimiausia įprastinei vokiškai Ochs arba „Jaučio“ stovėsenai, bet laikoma daug žemiau. Vis dėlto, ji taip pat turi daug panašumų su Bolonietiška Cinghiale  arba „Laukinio šerno“ garda, skirtumas toks, kad 6-oji yra laikoma prie krūtinės, o „Laukinis šernas“ – daugiau prie klubo.

Šešta stovėsena	Laukinis šernas
Jautis	Jautis

Langort (septintoji stovėsena arba ilgasis smaigalys) – I.33 pirmoje lentelėje sakoma, kad paskutinė stovėsena yra  Langort, bet vaizduojama ji antroje lentelėje. Šioje stovėsenoje kalavijas taip pat nukreiptas į priekį. Tačiau yra keletas jos atmainų. Yra įprastinis langort, „vidurinis“ arba „ištęstasis“  langort, „viršutinis“ langort ir galiausiai specialioji kunigo garda, taip pat žinoma kaip langort.

Įprastinis langort, rodomas antrojoje lentelėje yra atliekamas su ištiesta kaire ranka, kuri yra šiek tiek pakreipta žemyn, maždaug 45 laipsnių kampu į žemę, o mažasis skydas pasuktas į išorę arba į kairę. Dešinė ranka taip pat tiesi ir ištiesta žemyn maždaug 45 laipsnių kampu į žemę, o kalavijas yra nukreiptas smaigaliu į priekį tiesia linija nuo dešinės rankos link žemės su dešinės rankos krumpliais ir ilgąją geležte pasukta žemyn.

„Vidurinis” arba „ištęstas“ langort  yra su abejomis rankomis ištiestomis į priekį, tiesiai nuo kūno pečių lygyje. Mažąjį skydą galima laikyti bet kurioje dešinės rankos pusėje, priklausomai nuo to, iš kurios pusės gali būti grasinama. Bet kuri koja gali būti priekyje, bet žemiau parodytos stovėsenos versijoje kairė koja yra priekyje. Tokia pozicija leidžia gerai užbaigti dūriu.

Aukštesnysis langort yra atliekamas abi rankas ištiesus prieš save. Panašiai kaip „ištęstame“ langort, tačiau čia rankos yra iškeltos aukščiau už pečius taip, kad rankos ir kalavijo smaigalys būtų nukreiptos į viršų tam tikru kampu. Mažasis skydas yra laikomas kairėje dešinės rankos pusėje, o žemiau esančiame paveikslėlyje dešinė koja yra priekyje.

„Specialus kunigo Langort“ yra panašus į pirmąją stovėseną, tačiau kalavijas nėra laikomas po kaire ranka, atliekamas laikant kalaviją dešinėje pusėje smaigaliu žemyn. Specialusis langort yra panašus į Weschel arba „Pasikeitimo“ stovėsenos iš Lichtenauerio vokiškojo dvirankio kalavijo tradicijos, kuri yra tiesiog galutinis taškas atliekant zornhaw arba „keršto smūgį“. Specialaus langort kalavijas gali būti laikomas panašiai kaip rapyra yra laikoma pirmojo skirsnio pirmame paveikslėlyje 1570-ųjų metų Joachimo Meyerio kūrinyje apie vokiškąją rapyrą.

Langort	Ištęstas Langort
Viršutinysis Langort	Specialusis Langort
Joachimo Meyerio rapyros stovėsena

Walpurgis’s Ward – ši stovėsena neminima tarp pagrindinių septynių stovėsenų. Vis dėl to, ji atrodo kaip vienas iš antrosios stovėsenos variantų. Ji yra atliekama su kaire koja priekyje, tačiau dešinė ranka yra žemiau nei antrojoje stovėsenoje, o kalavijas laikomas dešinėje pusėje smaigaliu tiesiai į viršų, o mažasis skydas yra laikomas arti kūno, jo priekinė pusė yra nusukta į dešinę.  Ši stovėsena panaši į Lichtenauerio dvirankio kalavijo Vom Tam stovėsenos variantą, kai kalavijas yra laikomas žemai ant dešinio peties, o ne šiek tiek aukščiau peties, kaip tai yra daroma antrojoje stovėsenoje.

Valpurgijos stovėsena

Vidilpoge (Smičius) – 43 lapo viršuje kunigas pristato įprastą stovėseną, pavadintą Vidilpoge (smičius). Ši stovėsena savo esme yra panaši į Lichtenauerio dvirankio kalavijo stovėseną Schrankhut tuo, kad suformuoja užtvarą, tik čia smaigalys yra nukreiptas aukštyn, o ne žemyn, kaip Schrankhut stovėsenoje. Schrankhut stovėsenos variantas taip pat yra parodytas Hanso Talhofferio darbe. Talhofferis nevadina šios stovėsenos Schrankhut, vietoj to, jis vadina ją viena iš dviejų atvirų stovėsenų savo 1467 metų traktate. Kad būtų lengviau palyginti, aš pavadinau šios stovėsenos iliustraciją Schrankhut. Manau, kad Vildipoge yra pradinis taškas, leidžiantis judėti per Schrankhut stovėseną, priklausomai nuo aplinkybių galima judėti tiek aukštyn, tiek žemyn, lyg grotum smuiku. Norėdami atsistoti į Vidilpoge, ištieskite kairę koją į priekį ir laikykite kairę ranką ištiestą į priekį nuo peties, o mažasis skydas nukreiptas tiesiai į priekį. Kalavijas yra padėtas ant kairės rankos, o vidinė plokštuma remiasi į dilbį. Smaigalys yra nukreiptas į viršų kampu į kairę pusę, taip lyg tai būtų smuiko smičius.

Vidilpoge

Schrankhut

III dalis

I dalis